200W galios stiprintuvas

Šis galios stiprintuvas man atidirbo apie 20 metų ir buvau juo patenkintas. Tai yra tradicinis trijų GU-50 lempų su įžemintais AD tinkleliais stiprintuvas. Dėl schemos paprastumo parodyta tik viena lempa. Vis darydavau jame kokius nors pakeitimus, vis ką nors įdomaus sugalvodavau. Tuos niuansus ir pabandysiu aprašyti.

Pirmiausia tai betransformatorinė anodinės įtampos gavimo schema. Pagal tokią schemą jis buvo sumontuotas iš pat pradžios, apie 1985 metus, ir nieko keisti neprireikė. +600V gaunami dvigubinant tinklo įtampą, dar -300V gaunami tinklo įtampą lyginant vieno pusperiodžio lygintuvu. Sumoje tarp katodo ir anodo gauname 900V, kas visai normalu tokio tipo lempoms. Didžiulis šios schemos pliusas yra tai, kad nereikalingas didelis, sunkus, deficitinis anodinis transformatorius, be to įtampos kritimas šiuoje schemoje yra mažesnis nei su transformatoriumi ir priklauso tik nuo C1 talpos. Išlygintos įtampos pulsacija priklauso nuo C2-C4 talpos. Ji mažiausia, kai nuosekliai sujungtų kondensatorių C2 ir C3 talpa lygi kondensatoriaus C4 talpai.

Turėjau transformatorių, kuris be ~12,6V davė dar ir ~50V įtampą. Šią įtampą išlyginęs dvigubintuvu gavau apie 140V įtampą. Ją panaudojau lempai valdyti. Supaprastinta lempos valdymo schema parodyta paveikslėlyje.

Priėmimo metu jungiklio S (relės RLY2) kontaktas atviras, srovė per rezistorių R3 neteka, nes nėra grandinės. Įtampa ant jo, o taip pat antro (ekraninio) lempos tinklelio katodo atžvilgiu lygi 0V, o pirmo (valdančio) tinklelio įtampa katodo atžvilgiu lygi visai šaltinio U neigiamai įtampai (-140V). Lempos uždarytos.

Perdavimo metu jungiklio S (relės RLY2) kontaktas uždaras ir per stabilitroną D6 minusinis įtampos šaltinio kontaktas prijungtas prie žemės. Stabilitrono srovė priklauso nuo rezistoriaus R3 nominalo. Valdymo tinklelio įtampą Ug1 katodo atžvilgiu apsprendžia stabilitrono D6 stabilizacijos įtampa. Ekraninio tinklelio įtampa bus Ug2 = U - Ug1 (V), kas žymiai geriau, nei šį tinklelį prijungti prie žemės. D6 stabilitrono stabilizavimo įtampa parenkama tokia, kad perdavimo ręžime be AD signalo per lempas tekėtų 50-70 mA srovė.

Relė RLY4 įsijungia įjungus stiprintuvo maitinimą. Jei stiprintuvo maitinimas neįjungtas, jos kontaktai neleidžia sudirbinėti komutacinėms relėms, todėl neįjungus stiprintuvo be papildomų komutacijų galima dirbti eteryje su "pliku" transiveriu.

Schemoje neparodyta lempų kaitinimo grandinė. Ji, žinoma, turi būti. Kaitinimo grandinėje droselio nėra. Kiekvienos lempos lizde kaitinimas per 1000pF kondensatorių sujungiamas su GU-50 apsauginiu tinkleliu (5 koja). Tai padaryta todėl, kad pamatuota realios lempos talpa tarp kaitinimo ir katodo siekė tik 5 pF. Tokia talpa nėra esminė ir lengvai sukompensuojama siųstuvo PI kontūru.

Dar vienas mėgėjų retai naudojamas dalykas tai taip vadinamas nuoseklus lempos anodo maitinimas. Tokio jungimo esmė yra tame, kad AD droselis jungiamas prie "šaltojo" PI kontūro galo. Esant tokiam jungimui reikalavimai droseliui yra minimalūs, aš naudojau nuo kažkokios senoviškos radijo stoties "universal" tipo suvyniotą droselį. Tokiame jungime savo sename UA1FA siųstuve su GU-19 naudojau mažagabaritinį DM0,2 200mH droselį, niekas jam nesidarė. Esant tokiam lempos maitinimui anodinė įtampa yra ir PI kontūro ritėje. Bet neskaitau, kad tai didelė bėda. PI kontūro kondesatoriai prijungti per papildomus kondensatorius C14 ir C17, todėl kintamų kondesatorių elektrodų atsitiktinis užtrumpinimas nesukelia anodinės įtampos užtrumpinimo. Nors šie kondensatoriai ir įeina į PI virpamąjį kontūrą, tačiau jų reaktyvinė varža yra maža ir ji nesunkiai kompensuojasi. Neparodytas PI kontūro diapazonų perjungėjas su papildomais diapazoniniais kondensatoriais, dėl jo schema darytūsi sudėtingesnė, o informacijos jokios jis neįneštų. PI kontūro ritės induktyvumai paskaičiuojami programėlių 1, 2, 3 ar 4 pagalba ar kitais žinomais metodais. Kiekvienas iš C5, C10 ir C12 sudarytas iš trijų kondensatorių, jie lituojami kiekvienos lempos lizde. Jų nominas nekritiškas.

Rezistorius R1 20W. L2 vyniojamas ant 1W R12, 4 vijos 0,5mm diametro variniu laidu. Apie šią grandį plačiau galima pasiskaityti W8JI straipsnyje. Kitų detalių paskirtis bei įpatumai, kurių ne tiek ir daug, lyg ir be paaiškinimų turėtų būti suprantami.

Kadangi aš dirbau su siųstuvu, kurio išėjime yra lempa, nebuvo problemos su įėjimo varžos suderinimu. Esant siųstuvo galiai 40W stiprintuvo išėjime gaudavau apie 200W. Tačiau sužadinimui naudojant tranzistorinį siųstuvą, net ir su tiuneriu, jis gali pradėti nesuprasti apkrovos. Reikalas tame, kad visi stiprintuvai su įžemintais tinkleliais turi nesimetrinę įėjimo varžą. Per lempas srovė teka tik esant neigiamam žadinimo įtampos pusperiodžiui ir šiame pusperiodyje stiprintuvo varža lygi 75-100 omų, o esant teigiamam pusperiodžiui srovės nėra. Taip ir gaunasi, kad transiverio galinis kaskadas tampa apkrautu tik vienu pusperiodžiu. Sudirba AGC, kuri neleidžia siųstuvui dirbti pilnu pajėgumu. Išeitį mačiau tik DL2KQ straipsniuose. Tačiau man to nereikėjo, tai aš tų idėjų neišbandžiau.


Vytas LY3BG


Pradžios puslapis →