Transiverio maitinimo šaltinio įtampos stabilizatorius

Kažkada LY QTC buvo atspausdinta transiverio maitinimo šaltinio įtampos stabilizatoriaus schema. Pasikeitė detalių elementinė bazė, atsirado pigūs galingi lauko tranzistoriai, kuriuos naudojant stabilizatoriaus schema tapo visiškai paprasta. Buvo padaryti keli tokie stabilizatoriai, veikia puikiai.

Stabilizatoriaus schema

Ši schema neturi apsaugos nuo trumpo jungimo, bet kažin ar tai yra būtina. Geriau transiverio laidus įvesti į stabilizatoriaus korpusą ir juos tinkamoje vietoje patikimai prilituoti. Prie kito jų galo bus jungtis, taip kad netyčia užtrumpinti šansų mažai. Dėl visa ko galima panaudoti 30A saugiklį.

Tranzistorius Q2 bet koks mažos galios p-n-p, maksimali kolektoriaus įtampa ne mažesnė 30V. Stabilitronus galima naudoti mažos galios šiuolaikinius. Diodas D2 bet koks mažos srovės. Išėjimo įtampą galima keisti keičiant stabilitroną D4. Lygintuvo diodus paėmiau iš senų kompiuterių maitinimo blokų, viso 4 dvigubi diodai. Šie diodai yra Šottky, turi mažą tiesioginės įtampos kritimą, korpusas toks pat kaip Q1, patogu tvirtinti prie radiatoriaus. Prie radiatorius juos reikia tvirtinti per izoliacines tarpines, per jas jie tvirtinami kompiuterių maitinimo blokuose. Žinoma, galima naudoti ir kitokius diodus, taip pat nebūtinai Šottky, su maksimalia leidžiama ne mažesne nei 30A tiesiogine srove. Tranzistorius Q1 - lygiagrečiai sujungti du IRFZ48 ar panašūs, abiejų elektrodai sujungti lygiagrečiai. Jų santakos jungiasi prie korpuso, todėl juos tvirtinant prie radiatoriaus izoliacinė tarpinė nereikalinga.


Čia dar viena stabilizatoriaus schema. Detalių minimumas, o dirba gerai.

Stabilizatoriaus schema

Optopora bet kokia su paprastu (ne Darlingtono) tranzistoriumi. Išėjimo įtampa lygi stabilitrono D2 stabilizavimo įtampai plius 1V (ant optoporos diodo krenta apie 1V). Vietoje paprasto stabilitrono D2 panaudojus valdomą stabilitroną TL431 galima padaryti reguliuojamą stabilizatoriaus įtampą. Rezistoriumi R3 nustatoma pradinė stabilitronu D2 tekanti srovė, šiuo atveju ji bus apie 0,5mA. Rezistorius R2 apsaugo stabilitroną ir optoporos diodą nuo įtampos impulsų. Stabilitronas D3 apsaugo tranzistorių Q1, Q2 valdymo elektrodą nuo per didelės įtampos. Jo stabilizavimo įtampa apie 10V, galia minimali, pvz. BZX55, BZX83, BZX84, BZX85.


Naudoju transformatorių ТПП-318, jo visos antrinės apvijos sujungtos nuosekliai. Kadangi pas mus tinklo įtampa 230V, tarpusavyje sujungti pirminės apvijos 3 ir 9 išvadai, o į 1 ir 6 (7) (227V ar 234V) paduota elektros tinklo įtampa. Transformatoriaus antrinių apvijų maksimali leidžiama srovė yra 12,9A. Ši srovė nurodyta pastovaus apkrovimo ręžime. Maksimali leidžiama srovė nustatoma pagal maksimalų leidžiamą transformatoriaus apvijų temperatūrinį ręžimą be jų papildomo aušinimo, bei įtampos kritimą. Jei transformatorius apkraunamas trumpą laiką, dėl ko jis nespėja perkaisti, arba jis aušinamas ir įtampos kritimas patenkina, transformatorių galima apkrauti didesne srove. Dažniausia dirbu skaitmeninėmis darbo rūšimis (RTTY, PSK, JT, FT8) esant siųstuvo išėjimo galiai 100W, jokių problemų neturėjau.


Šilumai iš korpuso ištraukti naudoju kompiuterinį 12V 80x80 mm ventiliatorių, kurio apsisukimai priklauso nuo temperatūros. Kaip temperatūros daviklį naudoju priglaustą prie radiatoriaus diodą КД512.

Galima apsisukimų reguliatoriaus nedaryti, bet tada reikia parinkti tylų ventiliatorių. Parduotuvėse pirkti ventiliatoriai dirbo garsiai, geriau panaudoti kokio seno kompiuterio ventiliatorių, jie tylesni.



Pradžios puslapis →